Procesai

Kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymas: miltelių įmaišymas

Kietosioms ir skystosioms medžiagoms sumaišyti ne visada pakanka, kai taikomas tik klasikinis maišymas maišykle. Dažnai susidaro aglomeratų, į produktą patenka oro, kyla dulkės arba išsiskiria tirpikliai. Kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymas apsaugo nuo šių šalutinių reiškinių: kietosios medžiagos sudrėkinamos, o po to maišymas, homogenizavimas ir dispergavimas sujungiami per vieną praėjimą.

Be dulkiųNiekas nesisūkuriuoja ir neprilimpa prie dangčio.
Be aglomeratųKietosios medžiagos pasiskirsto tolygiai.
Mažesnės sąnaudosMažesnės personalo, valymo, atliekų šalinimo ir energijos sąnaudos.

Tipinės problemos maišant kietąsias medžiagas maišykle

Ši maišymo užduotis turi pavadinimą – suspendavimas. Kietosios medžiagos gali būti tirpios arba netirpios. Naudojant paprastą maišyklę dažnai susiduriama su:

  • aglomeratais ir oro patekimu
  • dideliu dulkėtumu arba tirpiklių emisijomis
  • kietųjų medžiagų prilipimu prie maišymo įrankio
  • kokybės nuokrypiais ir žaliavų nuostoliais

Kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymo fizika

Fizikiniu požiūriu kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymas yra trifazė sistema, sudaryta iš kietosios medžiagos, ją supančios dujinės fazės ir skysčio. Kai skystis susiduria su judančiu kietųjų medžiagų mišiniu, jo kiekis ir pasiskirstymo galimybė lemia, kaip gerai atskiros dalelės sudrėkinamos. Pasiskirstymo galimybė pirmiausia priklauso nuo:

  • Paviršiaus įtempio
  • Skysčio klampos
  • Kietosios medžiagos akytumo
  • Lipofiliškumo ar hidrofiliškumo
  • Medžiagų paskirstymo efektyvumo

Taikymas

Miltelių, granulių ar birių medžiagų įmaišymas į skysčius – sudėtingas procesas daugelyje pramonės šakų. Farmacijos pramonėje, pavyzdžiui, iš kietųjų medžiagų ir vandeninių tirpalų gaunamos tablečių dangos (coatings). Spalvinių pigmentų suspensijos būdingos dažų gamybai. Kiti pavyzdžiai:

Kas svarbu

  • Visas kietųjų medžiagų kiekis visiškai patenka į skystį
  • Tiekimo talpose ir linijose nelieka likučių
  • Kietoji medžiaga nesisūkuriuoja ir neprilimpa prie dangčio
  • Suspenduota kietoji medžiaga paskirstyta tolygiai, be aglomeratų ir nenusėda
  • Miltelių įsiurbimas su pirminio maišymo atkarpa, kietosioms medžiagoms vėl nesudrėkstant
  • Maišyklės, pakankamu srautu pasiekiančios kiekvieną talpos vietą

Ir čia būtinas tikslus išankstinis projektavimas, atsižvelgiant į žaliavas ir procesą. Kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymas dažniausiai vyksta homogenizavimo maišytuvuose. Mielai pakonsultuosime, taip pat ir dėl naudotų įrenginių.

Skystas žaliavas racionaliai dozuoti padės mūsų nauja dozavimo stotis.

Kiti procesai

Norite efektyviau įmaišyti miltelius į skysčius? Mielai patarsime – nuo projektavimo iki parengto naudoti įrenginio.

Dažniausiai užduodami klausimai apie kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymą

Kas yra kietųjų ir skystųjų medžiagų maišymas?

Procesas, kurio metu kietosios medžiagos, pvz., milteliai ar granulės, sudrėkinamos ir per vieną praėjimą sumaišomos, homogenizuojamos ir disperguojamos. Jis padeda išvengti tipinių klasikinio maišymo maišykle problemų.

Kokių problemų padeda išvengti šis procesas?

Aglomeratų susidarymo, oro patekimo, dulkėtumo, tirpiklių emisijų, prilipimo prie maišymo įrankio, kokybės nuokrypių ir žaliavų nuostolių. Taip taupomas laikas ir personalo, valymo, atliekų šalinimo bei energijos sąnaudos.

Nuo ko priklauso kietosios medžiagos sudrėkinimas?

Nuo skysčio paviršiaus įtempio ir klampos, kietosios medžiagos akytumo, fazių giminingumo (lipofiliškumo / hidrofiliškumo) ir medžiagų paskirstymo efektyvumo.

Kaip miltelius įmaišyti be dulkių?

Pavyzdžiui, naudojant miltelių įsiurbimą su pirminio maišymo atkarpa be pakartotinio sudrėkimo ir maišykles, užtikrinančias pakankamą srautą visoje talpoje, – suderinus su žaliavomis ir procesu.

Kiti procesai
Maišymas maišykleMaišymasDispergavimasKietųjų ir skystųjų medžiagų maišymasHomogenizavimasEmulsinimasSuspendavimasAglomeravimasDujų įvedimasDegazavimas